"Džeko žibintas"
Visi gerai žinome kaip atrodo "heloviniškas" moliūgas. Viena šio helovino simbolio kilmės versijų - aliuzija į raganišką atributą, žmogaus kaukuolę su žvake viduje. Tarp airių buvo žinoma "Airių Džeko" legenda, kuri paaiškina ir "Džeko žibinto" atsiradimą. kadais gyvenęs girtuoklis Džekas, kuris apgavo velnią – ėjęs su velniu varžybų. Abu įlipę į obelį, o Džekas padaręs kryžiaus ženklą, kad velnias nebegalėtų išlipti iš obels. Džekas privertė velnią prisiekti, kad jis niekada nesikėsins į Džeko sielą. Velnias buvo priverstas sutikti. Po mirties Džekas buvo nuvarytas nuo rojaus vartų kaip nusidėjėlis ir nusiųstas į pragarus, bet velnias, kaip buvo žadėjęs, jo nepriėmė. Taip Džekas nebeturėjo kur eiti ir jis buvo pasmerktas klajoti po žemę. Tuo metu, kai palikinėjo pragarą, Džekas valgė ropę. Velnias paleido į jį smilkstantį anglį. Džekas įsidėjo anglį į ropę ir nuo tada blaškėsi po žemę su šia savo lempa ieškodamas vietos poilsiui. Vėliau ropę pakeitė moliūgas, nes taip buvo žymiai lengviau vaizduoti velnio anglį moliūgo viduje.
"Helovino kaukės ir kostiumai"
Yra kelios šių atributų versijos. Viena jų - kad žmonės bijodami dvasių persirengdavo jog blogio tarnai jų nepažintų. Kita versija - jog žmonės persirengdavę norėdami, išgąsdinti blogio jėgas. Tradiciniai helovino kostiumai - vaiduokliai, raganos, velniai, skeletai.
Tradiciniai helovino patiekalai
Helovino metu paplitę karameliniai obuoliai. Tai obuoliai ant pagaliukų išmirkyti karamelėje ar cukraus tirpale. Jais vaišindavo kostiumuotus, po namus vaikštančius vaikus. Taip pat kepamas pyragas su razinomis į kurį įdedamas žiedas, o jį radęs per ateinančius metus suras savo tikrąją meilę. Na ir žinoma visi patiekalai iš moliūgo, moliūgo sėklos.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą