Jums reikės žirklių, kiaušinio, ir špagato.

 Vyniojame kiaušinį nuo vieno galo lik kito.

Jei špagatas ima slysti galite naudoti dvipusę lipnią juostelę.

Jei norite dekoruokite jums patinkančiomis detalėmis ir štai Jūsų stalą puošia   neįprastai atrodantis margutis!


                            

Rankų darbo kiaušinio stovelis

           

          Kiaušinio stovelis iš špagato. Taigi imame špagatą ir vyniojame, aplink pirštus, kol gauname norimo storio stovelį. Jį aprišame tuo pačiu špagatu ir štai jau galite dėti margučius.

        
          Taip pat kiaušinio stovelis gali būti ir toks:

          Jums reikės - kevalo (kurį galite įsigyti floristikos prekių parduotuvėse), kaspinėlio, ir detalių papuošimui.

          Kevalą aprišame kaspinėliu.

          Prie kaspinėlio tvirtiname, Jums patinkančias detales ir štai stovelis margučiui!

Velykų tradicijos

          Kasmet švenčiame Velykas, bet ar visi žinome, kokia šios šventės reikšmė? Velykos – kilnojama šventė, švenčiama pirmąjį mėnulio pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio.

          Kiaušinis pagonių religijoje simbolizuoja kosmosą, gyvybės atsiradimą, vaisingumą.

          Kiaušinių marginimas turėjęs magišką reikšmę. Ant kiaušinių skutinėtos saulutės, žvaigždės, žalčiukai, įvairi augmenija, raštų deriniai. Specialią reikšmę turėjusi ir kiaušinio spalva. Raudona spalva simbolizavo gyvybę, juoda – žemę, mėlyna – dangų, žalia – bundančią augmeniją, geltona – pribrendusius javus.

          Vaikai tikėjo, kad pamiškėje gyvena senutė Velykė. Ji dažo kiaušinius, o Velykų naktį sudeda juos į vaškinį ar cukrinį vežimaitį, pakinko į jį kiškius ir veža vaikams. Iš ryto kiekvienas vaikas ant palangės rasdavo po du Velykės kiaušinius.
            Ko gero, mažai kas žino, kad per Velykas buvo puošiama Velykų eglutė. Prie vienos tiesios medžio šakos buvo rišamos eglės šakelės, taip dirbtinai sukuriant eglės formos medelį. Šiame medelyje būdavo padaromi lizdeliai, į kuriuos įstatomi kiaušiniai. Paprastai buvo įstatomi 9 ar 12 kiaušinių, mat šie skaičiai laikyti magiškais, nešančiais laimę. Toks medelis dar buvo puošiamas išsprogusiais žilvičio kačiukais, popierinėmis gėlėmis, paukštelių formos sausainiais.
    Velykų apeigos:     

• Kaip jau minėta, per Velykas buvo einama bukynių. Dauždavo kiaušinius dažniausiai vyrai. Tas, kurio kiaušinis buvo stipriausias, garsėdavo per kelis kaimus.
• Ridinėjami kiaušiniai buvo per specialų lovelį. Tas, kurio kiaušinis nuriedėdavo toliausiai, ne tik buvo laikomas nugalėtoju, bet ir laimingu žmogumi, kuriam viskas sekasi.
• Velykų dieną vaikai, dažniausiai iki 8 metų, eidavo kiaušiniauti. Atėjęs į trobą vaikas sudainuodavo nedidelį posmelį, pvz.: „aš mažas vaikelis, kaip pupų pėdelis...“ ir įsikišdavo pirštą į burną – tai buvo ženklas, kad jis prašo kiaušinio. Įkišti du pirštai reiškė, kad vaikas prašo dviejų kiaušinių. Buvo ir tokių, kurie įsikišdavo į burną ir daugiau pirštų, bet tuomet paprastai būdavo išvejami už gobšumą.
• Vaikinai per Velykas eidavo dėdinėti. Jie eidavo prašyti kiaušinių pas merginas. Ta, kuri neturėdavo kiaušinių, buvo prievarta nuvedama į vištidę ir sodinama į vištos gūžtą perėti.
• Suaugusieji eidavo lalauti. Pasiėmę barškučius jie eidavo į laukus ir laimino jų šeimininkus dainomis. Lalavimu ši apeiga vadinama todėl, kad dainų priedainiuose būdavo žodžiai : „ai lalu lalu“ , „ei lalo“ ir pan. Manoma, kad lalavimas seniau buvo skirtas deivės Lelos garbei. Vėliau į jį įtraukta netgi krikščioniškų elementų, pvz.:
  „Kur akėta, te gyvuoja, ei lalo
  Kur užsėta, te žaliuoja, ei lalo
  Šventas Jurgis rasą krėtė, ei lalo
  Šventas Jonas mėšlą vežė, ei lalo
  Šventas Jokūbas rugius kirto, ei lalo
  Šventa Ona pėdus rišo, ei lalo...“

Taigi prisiminkime senąsias tradicijas ir pasidžiaukime pavasariu, gamtos ir dvasios atgimimu.

 šaltinis - day,lt

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena

Valstybinėms šventėms paminėti kiekvienais metais gausu renginių. Jų būna įvairių, vieni rimti ir oficialūs, tokie kaip vėliavos pakėlimo ceremonija ar šv. Mišios, kiti ne tokie formalūs - įvairūs koncertai, eisenos, specialios, tai dienai skirtos akcijos. Kodėl šią dieną švenčiame? Truputis istorijos, tiems kas primiršo šią svarbią datą.

1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba pasirašė Lietuvos nepriklausomybės atstatymo aktą, kuriame rašoma, kad atstatomas 1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suvereninių galių vykdymas ir Lietuva nuo šiol yra nepriklausoma valstybė. Akte remiamasi 1918 m. vasario 16 d. pasirašytu Lietuvos nepriklausomybės aktu, kuris niekada nenustojo teisinės galios. Aktą pasirašė LR Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas Vytautas Landsbergis ir tarybos nariai.

nuotrauka

Rusija nenorėjo pripažinti Lietuvos nepriklausomybės. 1991 m. sausio 8 d. TSRS gynybos ministras Dmitrijus Jazovas įsakė įvesti desantininkų padalinius į Baltijos šalis. Į Lietuvą pradėjo vykti divizijos daliniai iš Pskovo. Sausio 9 d. Michailas Gorbačiovas apkaltina Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą siekimu atkurti buržuazinę santvarką. Sausio 12 d. Vilniaus gatvėse pradėjo judėti šarvuočiai. Šiso dienos naktį į sausio 13-ąją Vilniuje lietuviai stojo ginti kareivių ketinamo užgrobti spaudos pastato, televizijos bokšto, parlamento. Gindami televizijos bokštą žuvo 14 žmonių. Pasaulis pasmerkė Rusijos veiksmus. Lietuvos palaikyti atvyko atvyko delegacijos iš Latvijos, Baltarusijos, Ukrainos, Gruzijos, Moldavijos, Rusijos, Lenkijos, Vengrijos.

Rusija pripažino visišką Lietuvos nepriklausomybę, 1991 m. liepos 29 d. su Lietuva pasirašydama sutartį dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų.

Kaip šventėme mes? Su mažaisiais savo pagalbininkais gaminome vėjo malūnėlius. Keletas schemų, kaip juos pasigaminti.

 

Nuotraukos ir schemos gyvena čia, čia, ir čia.

O mūsų malūnėliai štai tokie ;)

 Gražios Jums šventės, šią saulėtą dieną :)

Kaip teisingai pasirinkti taures

           Serviruojant stalą dažnai kyla klausimas, į kokias taures pilti raudonąjį ir baltąjį vyną, konjaką, kokteilį. Pasirodo iš seniau buvusių griežtų taisyklių liko tik rekomendacijos. Nors gėrimų žinovai teigia, jog kiekvienas gėrimas, ypač vynas yra geriamas iš tam tikros taurės, kad atsiskleistų aromatas ir savitas skonis.
            Kiekvieno gėrimo Lietuvoje dabar galima rasti bent po kelias rūšis. Gėrimų gamintojai dažnai sukuria ir pasiūlo savo taurę, bokalą. Taip gimsta naujų formų taurių. Tačiau klasika visada išliks. Klasika - tos kelios taurių rūšys, kurios nupieštos ir aprašytos barmenams skirtose knygose. Lašo, tulpės, cilindro, piltuvo formos. Vienos jų ant aukštų kojelių, kitos - ant trumpų.

1, 18 - Taurelė likeriui.
2, 6, 11 - Taurė vynui.
3, 7, 17 - Taurė šampanui.
4 - Miniaraliniam vandeniui.
5 - Alui.
8 - Burgundiškam vynui.
9 - Raudonam vynui.
10 - Baltam vynui.
12 - Desertiniam vynui.
13 - Konjakui, brendžiui.
14 - Viskiui.
15 - Taurelė degtinei. 16 - Stiklinė vadeniui ar sultims.
19 - Martiniui.
20 - Kokteliui.
21 - Punšui.
22 - Arbatai. 

Taurės