Rugpjūčio 15-oji, Švenčiausiosios Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena, ir sykiu Žolinė
– žalumos suvešėjimo apogėjaus ir derliaus brandos šventė. Taisyklių,
kaip švęsti, nėra – tai priklauso nuo bendruomenės temperamento,
vaizduotės ir papročių.
Nuo seniausių krikščionybės laikų gyvuoja
paprotys šią dieną Bažnyčioje šventinti laukų žoleles, gėles, augalus.
Tikima, kad pašventintos gėlės apsaugo namus nuo perkūno, gaisro,
piktųjų dvasių.
Ši šventė
ypatinga tuo, kad žmogus, turėdamas savo derlių aruoduose, atsigręžia į
artimą ir siūlo savo pagalbą.
Žolinė (Dzūkijoje – Kopūstinė) – tai
atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis diena. Javai jau nupjauti ir
suvežti, uogos ir vaisiai surinkti, privirta uogienių. Moterys šią dieną
rinkdavo gražiausias laukų gėles (rugiagėles, ramunes, raudonuosius
dobilus, aguonas, vėdrynus, čiobrelius, rūtas, diemedžius, linelius,
karkliukus, jurginus ir daugybė kitų), vaistažoles, dėkodavo Žemei už
derlių ir grožį. Ūkininkai šiai šventei iškepdavo duonos iš šviežio
derliaus ir padarydavo alaus, giros. Žolinių švęsti susirinkdavo visa
giminė, buvo prisimenami ir giminės mirusieji. Šventės dieną buvo
aukojami gyvuliai ir rituališkai kepama duona: naujojo derliaus miltų
tešlos paplotėliai svaidomi iš rankų į rankas per ugnį, kol iškepdavo.
Į Žolinės puokštę būtinai reikia įdėti tai,
ką žmogus augino. Žemaitijoje į ją dėdavo piktdagį , parsinešę šį piktdagį sodindavo į dirvą aukštyn
šaknimis. Buvo tikima, kad po šio ritualo iš dirvos išnyks piktžolės.
Dzūkės nuo seno į gėlių puokštę įdėdavo
morką, griežtį, buroką ar net kopūsto galvą. Pašventintų daržovių
valgydavo visa šeimyna, padalydavo su pašaru gyvuliams, tikėdami, kad
taip visi bus apsaugoti nuo ligų. Merginos nusipindavo ir pašventindavo
devynis skirtingų augalų vainikėlius., užėjus griaustiniui, jais
smilkydavo namus, susirgę gerdavo iš jų išvirtą Žolinių arbatą.
Pašventinta puokštė laikoma pagarbiai, ji
sudžiovinama ir užkišama namuose. Išdžiūvusios puokštės naudojamos užėjus perkūnijai, žmogui ar gyvuliui
susirgus ja smilkomi namai, taip pat nuo maro, bado, gaisro bei kitų
negandų. Pavyzdžiui, vos nugriaudėjus perkūnijai, ne tik smilkinama
žolynais, bet ir geriamos jų arbatėlės.
Per Žolinę, kaip ir Kūčių vakarą, susirenka
visa šeima prie stalo ir vaišinasi 12 patiekalų, pagamintų iš naujojo
derliaus grūdų, vaisių ir daržovių. Ant stalo uždegama žvakė, ji nešama
aplink valgius ir leidžiama per rankas aplink stalą. Vaišių likučiai
atiduodami elgetoms – taip buvo pagerbiami protėviai.
Šaltinis