Vaiką į bažnyčią ruošia krikšto mama. Kai ji maudydavo vaikelį, krikšto tėvas įmesdavo pinigą į vandenį, kad mažasis turtingas būtų.
Pas Tėvus namie, įteikti česnako gabalėlį, vilnones kojines (su palinkėjimu, kad vaikutis niekada nesušaltu), šermukšnio šakelę (kad apsaugotų nuo piktų laumių), o į batelį įberti druskos (kad saugotų nuo piktos akies).
Tėvai vaikutį perduoda per langą kūmams, kad apgauti pyktąsias dvasias.
Į bažnyčią reikia važiuoti pagrindinėm gatvėm, mat seniau tikėta: jei važiuosi į krikštą tiesiu keliu - ir gyvenimas tiesus bus.
Einant i bažnyčia visiems sutiktiems duoti pyrago (saldainius, sausainius), kad vaikas būtų dosnus.
Prieš bažnyčią visi turi palypėti ant akmens - kad vaiko dantys augtų kieti ir gyvenimas tvirtas būtų.
Krikštatėviai prie bažnyčios slenksčio turi garsiai surikti vaiko vardą.
Prie bažnyčios išdalinti visiems svečiams mėlynus/rožinius kaspinukus (prieš krikštą), prašant įsisegti jį į kairę pusę, kad visada sūnelį/dukrytę prie širdelės nešiotu.
Kai po krikštynų apeigų visi iš bažnyčios sugrįžta namo, krikštamotė vaiko mamai dovanoja muilo gabalėlį, kad visada turėtu su kuo jį nuprausti, dovanoja – kruopų maišelį, kad visada turėtu jį kuo pamaitinti, dovanoja cukraus maišelį, kad visada turėtu kuo pasaldyti vaiko košytę.
Vaiko tėvui duoda krikšto tėveliai ąsotį ir prašo sudaužyti, nes kaip žinome iš senų laikų - šukės nešą laimę, lai jos atneša daug laimės ir džiaugsmo šiam vaikeliui.
Tėveliai turi iškelti vaiką virš vaisių stalo, kad jo gyvenimas būtų toks turtingas ir gražus, kaip šis vaišių stalas.
Krikštynoms atminti sodinamas prie namų medis – ąžuolas berniukui ir liepaitė mergaitei.
Jei berniuką krikštijate, tai yra toks paprotys: visi dalyvaujantys vyrai eina kepti kiaušinienę ir ją vaišina moteris. Nes kiaušinis laikomas vaisingumo simboliu.
Šaltinis
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą