Krikštijamas vaikas apgobiamas baltu drabužiu,
kuris yra nepaprasto išaukštinimo ir nekaltumo ženklas. Linkima, kad
tėvai bei artimieji vaikus mokytų žodžiu ir pavyzdžiu, kad šie, nekalti
ir šventi, laimėtų amžinąjį gyvenimą. Vėliau įduodama žvakė, kuri primena Kristų - mūsų šviesą. Apeigų žvakė išsaugojama iki vaiko Pirmosios Komunijos. Tądien tėvai Krikšto žvakę
vaikui įduoda, kai šis žengia prie Viešpaties altoriaus švęsti šv. Mišių
ir pirmą kartą priimti Eucharistijos. Tradiciškai ši žvakė yra saugoma
visą žmogaus gyvenimą. Laikomąsi ir papročio, kad per gyvenimą išsaugota
Krikšto žvakė baigia degti prie amžinybėn iškeliavusio krikščionio
karsto.
Krikšto drabužis yra pagarbiai
saugomas. Jį, prireikus, galima panaudoti ir krikštijant kitą vaiką. Tėvai
gali laisvai rinktis, iš kokios medžiagos siūti drabužį, taip pat, kokią
žvakę pirkti - parafininę ar vaškinę. Svarbiausia šiuos ženklus saugoti
ir perduoti suaugusiems vaikams.
Kaip puošti drabužėlį ar žvakę - kiekvienos šeimos reikalas.
Tradiciškai žvakė puošiama baltu kaspinu ar keliomis gėlėmis. Bet tai
nėra nei būtina, nei privaloma. Tėvai kartu su krikštatėviais parengia
ir dovanoja žvakę busimam krikščioniui.
Baltas drabužėlis irgi puošiamas
įvairiai. Tradiciškai berniukų drabužėlis puošiamas rožine spalva, o
mergaitės - mėlyna spalva, kuri yra Dievo Motinos globos ženklas ir jos
apsiausto spalva. Drabužėlio priedai gali būti ir balti. Vis dėlto jie
neturi jokios reikšmės. Svarbiausia yra žvakė ir baltas drabužis,
simbolizuojantys Dievo šviesą ir nekaltumą.
Na labai įdomu paskaityti apie krikšto apiegų simbolius. Tik man dabar labai aktualu krikštynų dovanos. Gal ką patarti galėtumėt, ką pagal papročius dera dovanoti?
AtsakytiPanaikinti