Sakoma, kad viduržiemį
iš savo olos apsidairyti išlenda barsukas. Jeigu diena pasitaiko saulėta, tai
barsukas, pabūgęs savo šešėlio lenda gilyn į olą – tuomet žiema dar tęsis ilgai.
Jeigu diena apsiniaukusi, tai jis išlindęs iš olos eina pasivaikščioti ir grįžęs
ramus gulasi ant kito šono – pavasaris jau neužilgo.
Buvo tikima, kad tos dienos priešpiečio oras atitinka
pirmąją, o popietinis – antrąją žiemos pusę. Jeigu tądien saulėta, buvo spėjama
būsiant gražią vasarą ir gerus metus, jei debesuota – tais metais daug žmonių
mirsią, jeigu lyja ar sninga, tąmet būsiąs didelis brangymetis, nes javai
supus, o jei smarkus vėjas pučia, tarp žmonių galintys kilti dideli neramumai.
Buvo paprotys pusiaužiemyje papurtyti sodo obelis, kad
būtų vaisingesnės, pastuksenti į avilius, žadinant iš žiemos miego bites…
Sakoma, kad nuo šios dienos atgyja ir iš girių į namus traukia
gyvatės, todėl šią dieną dar vadino Kirmių,
Kirmėlių arba Kirmėline diena. Buvo
tikima, kad šią dieną į namus iš girios galinčios atšliaužti gyvatės, todėl žmonės vengdavo šią dieną iš miško vežti medžius ar
nešti šakas.
Šią dieną prie vaišių stalo buvo kviečiami
naminiai žalčiai tam, kad, visų valgių paragaudami, juos pakrikštytų, vadinasi,
palaimintų, kartu palaimindami žmonių naujųjų metų darbus ir jų vaisius. Taigi, anuomet ši diena galėjo būti laikoma metų pradžios šventė.
Straipsnio šaltiniai:
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą