Norėdamos sukurti nepakartojamą šventę Jums, skaitome, domimės visomis
naujovėmis, stebime vestuvių ir kitų švenčių tendencijas. Puikiai suprantame,
kad planuojant vestuves visame dideliame informacijos sraute tikrai nesunku
pasiklysti, todėl norime pasidalinti su jumis 2014-ųjų vestuvių tendencijomis
Natūralumas – pagrindinė 2014 metų vestuvių tendencija!
Vis dažniau jaunavedžiai dominsi senaisiais lietuvių vestuvių papročiais,
nori juos įtraukti į vienos svarbiausių savo gyvenime švenčių scenarijų, todėl
norime su jumis pasidalint keliomis lietuvių tradicijomis.
Jaunųjų dovanos. Dovanomis
buvo keičiamasi per sužadėtuves.: nuotaka
dovanoja jaunikiui marškinius, o šis atsilygina pinigais arba kita dovana.
Užgėrimas.
Savo pasirinkimą jaunieji bendruomenės akivaizdoje patvirtindavo vienas kitą
užgerdami: jaunikis ir nuotaka paima į rankas po kaušelį,
pripiltą lietuviško alaus, abu užgeria vienas antrą, likusį gėrimą, o likti
turi gana nemažai, šliukštelėja vienas antram į akis, apšlakstydami
sėdinčiuosius šalia.
Nuotakos atsisveikinimas. Nuotaka išvykdama iš gimtųjų namų atlikdavusi tam tikrus
apeiginius veiksmus, kurie turėję įprasminti jos atsiskyrimą. Vestuvėse
atsisveikinant nuotaka vesta aplink stalą pasauliui: ... ateina nuotakos brolis, ima ją už rankos ir vedasi pagal saulę apie
stalą, abu verkia. Atsisveikindama nuotaka raudodavusi prie namų
židinio.
Jaunųjų sutikimas grįžus iš jungtuvių. Vestuvėse jaunuosius prie durų pasitikdavo tėvai su duona
ir druska. Tačiau ankstyvesni šaltiniai liudija, kad lėkštutę su duona, druska
ir stikline vandens jaunieji rasdavo ant stalo marčios kertėje.
Marčios vežimas. Ypatingai
buvo puošiamas ir nuotakos vežimas:. jis buvo apvyniojamas drobine marška, iš
visų pusių papuošta lininėmis mėlynomis bei žaliomis juostomis. Arba, nukabinėtas lino drobės marškomis, jų būdu
siuvinėtomis mėlynų vilnonių siūlų raštais, ir papuoštas rūtų vainikais.
Visas vežimas būna apdengtas tomis
drobėmis, užtiestomis ant lankų, ir yra pailgai apvalainas, nelyginant karieta.
Dialogas prie vartų. Sulaukus
jaunųjų su palyda, prie vartų vykdavo dviejų priešiškai nusiteikusių šalių
dialogas. Vartai atsiverdavo tik tuomet, kai nuotaka padalindavo vartų sargams stuomenis (vyriško ūgio ilgio linų
drobės gabalus), pirštines ir juostas bei aprišdavo dovanomis vartus.
Marčios sutiktuvių ugnys: laužai ir žvakės. Pasitinkant jaunąją Mažojoje Lietuvoje buvo paprotys deginti
laužus. Laužas buvo kuriamas ties kaimo, kur gyvena jaunikis riba: Kai nuotaka privažiuoja kaimo, kuriame
gyvena jaunikis ribą, čia jos jau belaukiąs pulkelis merginų, jo giminaičių;
tos šildosi prie laužo . Šiaudų kūlis degintas ties jaunikio kiemo
vartais: Jaunikio kiemo vartuose
stovidvi senos moterys, pasistačiusios šiaudų kūlį, kurį reikia pervažiuoti.
Anot Pretorijaus, uždegus šiaudus atrodydavo, kad nuotaka įvažiuoja į kiemą
tartum per ugnį, o prie namų nuotaką sutikdavo su degančiomis žvakėmis: kai
kurie nusiliedina po tris, keturias, net po daugiau žvakių ir žibina.
Nuotakos
vedimas aplink namų židinį. Atvykusi į vyro namus, nuotaka būdavo tris kartus vedama
aplink židinį Pirmą rytą jaunojo namuose ji prie židinio dalindavusi dovanas –
juosteles.
Jaunajai skirtų apeigų vieta. Per sutuoktuves nuotaka tris
kartus vedama aplink židinį, o po to pasodinama ten pat ant suolo. Stuboje svarbiausia
vieta, kur sėdėjo jaunieji buvo marčios
kampas.
Sugultuvės ir keltuvės. Parvežta nuotaka kuo greičiausiai šokdavusi iš vežimo ir
pasislėpdavusi miegamajame. Auštant miegančią nuotaką mergaitės žadindavusios
dainomis. Jaunuosius suguldžius klėtyje, ten būdavo padedama duonos, kitų sausų
valgių ir pinigų, išsakomi linkėjimai, kad Dievas laimintų santuoką ir jiems
netektų kentėti trūkumų.
Plaukų pakirpimas jauniesiems. Prieš suguldant jaunuosius anyta slapčiomis nukirpdavo
keletą plaukų jaunajai, o nuotakos motina jaunajam. Tuos plaukus sudėdavo į
alaus pripiltą kaušelį, prie kurio maldininkas sukalbėdavo tam tikras maldas ir
išgerdavo tą alų su plaukais. Dėl to, manyta, jaunieji turėtų patirti ypatingų
malonių.
Nuotakos apibėrimas javais. Vyro
namuose, prie kiekvienų durų nuotaka būdavo apibarstoma kviečiais, kruopomis,
avižomis, miežiais, žirniais, pupomis, aguonomis ir kt. Vienas žmogus lydėdavęs
nuotaką su maišu, pripiltu visokiausių javų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą